Aštuonračio muziejus

Netoli Kryžkalnio, tarp magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Žemaičių plento, įsikūręs Nemakščių miestelis. Čia į dangų kyla 2001 m. pastatytos Švč. Trejybės bažnyčios bokštas. Ankstesnes Nemakščių bažnyčias pasiglemžė ugnis, o senosios bažnyčios vietoje pastatyta Lurdo grota. Užsukus į Nemakščius, pro akis nepraslys gražiai sutvarkyta sodyba, kurios kieme puikuojasi daugybė senovinės technikos – akselinių, variklių, girnapusių, stūkso Šv. Florijono skulptūra, o iškaba skelbia, jog tai „Aštuonračio muziejus“.
Pradžią muziejui davęs čia gyvenęs Alfonsas Tamulevičius. Jis nepraeidavęs pro senovinius rakandus, juos rinko, kaupė, saugojo. Tėvo pomėgiu kolekcionuoti užsikrėtė ir sūnus Leonas. Jis ėmėsi kolekcionuoti įrankius, kaip pats prisipažįsta: „Man įrankiai tai buvo viskas“. Įrankius Leonas laikė savo darbovietėje, o kai motina nebelaikė gyvulių ir sutvarkius ūkinius pastatus, buvo pervežti į Nemakščius. Čia buvo caro laikus menančių įrankių, grąžtų, raktų. Nuostabą kelia, jog raktų būta net tokių, už kurių neturėjimą buvo skiriamos baudos. L. Tamulevičiaus kolekcijoje pamatysite raktą, ant kurio puikuojasi užrašas „Kovno“. Kolekcija vis didėjo, ūkiniai pastatai prisipildė įvairių eksponatų, o didesni, gamtos pokyčiams atsparūs, išsirikiavo tiesiog sodybos kieme.
2007 m. Nemakščiuose oficialiai buvo atidarytas Leono Tamulevičiaus muziejus. Jame sukauptas ištisas technikos lobynas – kariškas „GAZ-51“, liaudiškai vadinamas gaziku, milicijos automobilis su švyturėliais, greitosios pagalbos automobilis, 1959 m. „GAZ-63“ ugniagesių automobilis, galintis dar ir dabar patalkinti gesinant gaisrus. Muziejaus įkūrėjas Leonas šmaikštauja: „Turim visas pagalbas, 01, 02 ir 03“. Motociklų muziejuje sukaupta taip pat nemažai. Tai ir tėvelio Alfonso motociklas, Leono jaunystės „Jawa“, Henriko Klimašausko „Ižas“ ir kiti. Vieno motociklo istorija išties įdomi – jis išardytas dalimis į Lietuvą buvo atgabentas iš Sibiro. Na o pats seniausias muziejuje motociklas „Maskva“. Visi čia esantys motociklai ir automobiliai važiuoja. Juos sutvarkė, naujam gyvenimui prikėlė pats muziejaus šeimininkas. Miestelio šventes dažnai papuošia į gatves išriedėję Leono senoviniai automobiliai.
Muziejuje ekspozicijos išdėstytos pagal tam tikras temas. Siuvėjo kampelyje eksponuojamos siuvimo mašinos, žirklės, lygintuvai, nuotraukos, kuriose užfiksuotas senųjų laikų siuvėjo amatas. Galbūt tik apsilankę muziejuje sužinosite, kad Isaacas Singeris (1811–1875) neišrado siuvamosios mašinos, tačiau jo 1851 m. užpatentuota siuvimo mašina davusi pradžią iki šių dienų besitęsiančiai „Singer“ erai. Pamatysite „Singer“ išsimokėjimo knygelę, kuri parodo, kad ir tuo metu jau gyvavusi kreditavimo forma. Batsiuvio skyriuje eksponuojamos jau kitokios siuvimo mašinos, batsiuvių naudotos „kojos“. Lentynoje puikuojasi 1927 m. pagaminta blizganti batų pora, kadaise vienam vietos gyventojui atvežta iš JAV. Batai įmauti į kaliošus, ant kurių matyti žinomos padangas gaminančios firmos „Goodyear“ logotipas. Muziejuje apsilankę amerikiečiai nustebo pamatę tokius batus Lietuvoje. Pienininko kampelyje eksponuojamos įvairių tipų sviestamušės, separatoriai. Miškininkystės skyriuje yra senovinių inkilų, medžių žymėjimo prietaisų, miškininkų aprangos. Ugniagesių kambaryje eksponuojamas senovinis vežimas, kuriame sumontuota talpa vandeniui, rankinis siurblys, sirena, kopėčios. Pasirodo, buvo laikai, kai į gaisrus skubėdavo pasikinkę arklį. Čia pamatysite įvairių siurblių, gesintuvų, ugniagesių apdovanojimų, kostiumą, kuris ugniagesį apsaugodavo dirbant aukštoje temperatūroje, atkeliavusį iš Paliepių aerodromo. Lentynose išrikiuota apie dvidešimt gaisrininkų šalmų, atspindinčių laikotarpį nuo Napoleono laikų iki šių dienų.
Muziejuje įrengti stendai pasakoja apie Žemaičių plento tiesimą 1934–1939 m., S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą. Skyriuje, skirtame Nemakščių bažnyčios statybai, saugomi Lietuvos ir Australijos lietuvių kapeliono Petro Butkaus (1914–1993), savąjį palikimą skyrusio Nemakščių bažnyčios statybai, ir vienuolio kapucino Antano Kazimiero Rimkaus (1993–2012) nuotraukų albumai, asmeniniai daiktai. Įrengtame mokinio kampelyje stovi senas mokyklinis suolas, pargabentas iš Veikšnių mokyklos. Leonas pabrėžia, kad šis suolas stovėjęs klasėje, kur mokėsi Juozas Erlickas, tad gali būti, kad prie jo mokslus krimto šis lietuvių rašytojas, poetas ir publicistas.
Įdomu pamatyti ir senovinę kalvę, kurią Leonas perkėlė iš Kelmės rajono Karklėnų kaimo, senos Kazimiero Martinkaus sodybos. Kalvėje veikia šimtmetį menančios dumplės, o židinio plytos – rankų darbo, iš molio ir šiaudų. Čia sukaupta ir daugybė kalvio įrankių.
Kolekcininkas džiaugiasi itin retu eksponatu – medine lazda su trimis „paslaptimis“. Atsukus vieną dalį, turime šakutę, atsukus kitą dalį – peilį. Lazda dar slepia ir stikliuką. Pamatysite įdomų ir retą žirnių rūšiavimo (perrinkimo) aparatą. Anot L. Tamulevičiaus, šiuo gyvatuku per tris minutes galima išrūšiuoti pusmaišį žirnių. Įspūdingai atrodo, kaip ponas Leonas šmaikštauja, galbūt pirmasis ir sunkiausias mobilusis telefonas. Tai 1983 m. „Hitachi“ firmos telefonas su primontuota baterija, sveriantis apie 20 kg. Čia pamatysite senų čerpių, ant kurių puikuojasi užrašai „Stulgiai“, „Marijampolė“. Vienoje čerpėje nuo karo laikų išlikusi įstrigusi kulka. Muziejuje yra ir šimtmečius skaičiuojančių eksponatų – vienas tokių žvejo plūdės iš beržo tošies.
L. Tamulevičius muziejuje įrengė salę, skirtą iš Nemakščių kilusiam Robertui Verbai. Čia išvysite seną įrangą filmams demonstruoti. Galbūt Nemakščiuose bus galimybė žiūrėti kiną, kurį vyresniosios kartos žmonės dar prisimins su nostalgija.
Apie kiekvieną eksponatą muziejaus įkūrėjas galėtų ilgai pasakoti, nes visi čia saugomi daiktai turi savo istoriją, skirtingą kelią iki muziejaus.
Leono Tamulevičiaus įkurtas muziejus vadinamas „Aštuonračio muziejumi“, mat Leonas pagal išlikusius brėžinius atkūrė savaeigį vežimą – aštuonratį. Tokį aštuonratį dar 1907 m. sukonstravo Nemakščių krašto bajoras Pšemislovas Neveravičius. Leonas tuo neapsiribojo, jis sukonstravo ir antrąjį, modernesnį aštuonratį, kurį galite pamatyti įvairiose šventėse. Leonas Tamulevičius Nemakščiuose atkūrė kadaise Pšemislovo Neveravičiaus suburtą „Aštuonratės važiuoklės draugiją“, į kurią įstojo vietos gyventojai, besidomintys savo krašto istorija ir tradicijomis. Šios draugijos nariai sutvarkė P. Neveravičiaus kapą Nemakščių kapinėse, pastatė atminimo paminklą išradėjo dvarvietėje Pužų kaime.
„Aštuonračio muziejuje“ pamatysite gausybę įspūdingų eksponatų, išgirsite daug įdomių istorijų, pasigrožėsite atkurtais aštuonračiais, kuriuos tik čia galite išvysti.