Dviračių muziejus

Panevėžys – vienas iš didžiųjų Lietuvos miestų, įsikūręs abipus Nevėžio upės, nuo sostinės nutolęs 135 km. 2012 m. Panevėžyje vyko Europos šalių dviračių sporto uždarų patalpų treko čempionatas. Nors „dviračių miestu“ vadinami Šiauliai, bet posakį „nereikia išradinėti dviračio, nes jis seniai išrastas“ panevėžietis, dviračių entuziastas Gintaris Audickas puikiai žino ir dviračio neišradinėja, o kuria dviračių muziejų.
Gintaris Audickas kaip ir kiekvienas jaunuolis dviračiu važinėdavo savo malonumui. 1982 m. susidomėjęs dviračių sportu, pradėjo dalyvauti tandemų varžybose. Ne kartą iš tuometinių sąjunginių varžybų į gimtinę grįžo iškovojęs prizines vietas. Prisimena ir keliones dviračiu po Sibirą, Kaukazą, Krymą, Karpatus. Vėliau G. Audickas ėmė taisyti dviračius, kaip tik Panevėžyje tuomet nebuvo nė vienos dviračių taisyklos.
Trečiojo tūkstantmečio pradžioje dviračių meistras susidomėjo senaisiais dviračiais ir pradėjo juos kolekcionuoti. Į kolekcininko rankas senoviniai dviračiai, paspirtukai, minamos mašinėlės patenka prastos būklės, nepilnos komplektacijos, surūdiję. Gintaris negailėdamas laisvalaikio dviračius restauruoja, trūkstamų detalių ieško ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. O koks džiaugsmas apima, kai dviratis atgimsta naujam gyvenimui – šypteli kolekcininkas. G. Audickas restauravo per 70 senovinių dviračių, minamų mašinėlių, paspirtukų, nors panašiai dar tiek pat minamos technikos laukia restauracijos. Kiekvienas daiktas su sava istorija, kurias Gintaris gali pasakoti valandų valandas.
Patys seniausi Gintaro kolekcijoje – XIX a. Prancūzijoje gaminti minami arkliukai, iš kurių vieną jis rado Šilutės rajone. Ne mažiau įspūdingi dviračiai mediniais ratais ir sparnais – Belgijoje 1900 m. pagamintas „Royal Nord“, 1935 m. menantis sportinis dviratis „Patria“. G. Audicko kolekcijoje puikuojasi dviratis „Royal“, kurio dokumentai liudija, kad jis 1939 m. buvo padovanotas septynmečiui sūnui, o pirktas už 150 zlotų. Anot kolekcininko, tuomet už tokią sumą buvo galima nusipirkti dvi karves. Šį dviratį jis surado Vilniuje. Mainais Gintaris nuvežė naują trijų pavarų Šiaulių dviračių gamykloje gamintą dviratį, nes šeimininkas nenorėjo likti be dviračio. Dviračių meistro kolekcijoje pamatysite 1930 m. Čekoslovakijos cirko vienaratį dviratį, kuriuo tikrai retas sugebėtų pavažiuoti, savadarbį tandemą, sukonstruotą žinomo dviračių entuziasto Alfonso Barausko, 1937–1957 m. gamintus švediškus kareiviškus dviračius, 1941 ir 1948 m. pašto dviračius, o 1932 m. „Express“ dviratis su ant priekinio sparno besipuikuojančiu skaliko siluetu, anot G. Audicko, yra jubiliejinis modelis, išleistas 50-mečio proga.
Kartą G. Audickas internete pamatė skelbimą, jog Rygoje parduodamas vokiškas 1935 m. neįgaliojo vežimėlis-dviratis, tik paskelbta kaina gąsdino – 5 tūkst. latų. Gintariui paskambinus ir pasiteiravus, ar skelbime ne per daug nulių, pardavėjas prisipažino, kad čia įsivėlusi klaida. Kolekcininkas tuoj pat išsiruošė į Rygą, nes netoliese Saulkrastė, kur įsikūręs dviračių muziejus tikrai neatsisakytų tokio eksponato. Taip jis carinės Rusijos laikus menančioje ligoninėje įsigijo įdomų puikiai išlaikytą eksponatą, kurį, manoma, naudojo sužeistieji karo metu.
Dviračių entuziastas saugo maždaug 1950 m. „Kirovo“ gamykloje gamintą vaikišką triratuką. Įdomu tai, kad šioje gamykloje 1939 m. buvo surinkti pirmieji pasaulyje sunkieji tankai KV. Vokietija iki pat karo pabaigos nesugebėjo sukurti nieko panašaus, todėl hitlerininkai stengėsi šią gamyklą sulyginti su žeme.
Be sukauptos minamos technikos, muziejuje pamatysite apie 200 karbidinių dviračio žibintų, dviračio skambučių, numerio ženklų, emblemų kolekcijas, dviratininkų medalių, ženklelių, taurių, senų fotografijų, kuriose užfiksuoti dviračiai, įvairių dviračių modeliukų, iš kurių pats mažiausias – 4 x 3 mm, bus eksponuojamas per didinamąjį stiklą. Tarp daugybės dviračių modeliukų akį traukia kalvio Rolando Jakubonio nukaldintas metalinis dviratis.
Apsilankę šioje dviračių oazėje sužinosite, kad pirmą sykį apie dviratį imta kalbėti 1790 m. išradus ratinį arkliuką, o dviračio gimtadienį galima švęsti birželio 26 d., nes 1819 m. šią dieną jis buvo užpatentuotas.
Gintaris Audickas įsigijo patalpas, kurios dabar tvarkomos ir planuojama oficialiai atidaryti privatų dviračių muziejų, kuriame eksponuojami dviračiai iliustruos dviračių modelių raidą ir kaitą bei pasakos minamosios technikos istoriją.