Gintaro galerija - muziejus

Gintaras – tai fosiliniai išnykusių pušų (Pinus succinifera) sakai. Šios pušys buvę sakingos, klimatui atšilus sakai tekėjo, maišėsi su žeme ir kietėjo. Tvinstančios upės dirvožemį nunešdavo į jūrą ir metams bėgant sakai virto gintaru. Gintaro amžius labai įvairus, Baltijos gintarui – apie 50 mln. metų. Įvairi ir gintaro spalvų gama, kuri kinta nuo baltos, geltonos iki rudos ar raudonos. Gintaro būna melsvo, žalsvo, pilko, juodo ir netgi dviejų ar daugiau spalvų. Baltijos gintaras laikomas vertingiausiu. Buvo nusidriekęs vadinamas gintaro kelias, kuriuo pirkliai pasiekdavo Baltijos pakrantę.
Kazimieras Mizgiris susidomėjo gintaru būdamas 19 metų. Gyvendamas Juodkrantėje, vėliau Nidoje jaunuolis gintaro rasdavo pamaryje, kopose ir netgi bulvių lauke. Su fotoaparatu vaikščiodamas sūrių bangų skalaujamu pamariu rado ir pirmuosius inkliuzus. 1993 m. Kazimieras su žmona Virginija Nidoje įkūrė gintaro galeriją-muziejų. Dabar čia eksponuojamas 1994 m. į Kuršių Neriją sugrąžintas Juodkrantės lobis. Tarp inkliuzų galima pamatyti paukščio plunksną gintare ir netgi vorą „Sosybius Mizgiris“. Šis pavadinimas buvo suteiktas Hamburgo universiteto geologijos paleontologijos muziejaus tyrinėtojui J. Wunderlichui Mizgirių kolekcijoje pamačius dar neatrastos rūšies vorą. Šiame muziejuje galite pasigrožėti didžiausiu jūriniu gintaru Lietuvoje, kuris sveria 3820 gramų. Galerijoje-muziejuje pamatysite, kaip veikia energiją iš gintaro gaminanti mašina, lauko ekspozicijoje susipažinsite su „Gintaro keliu“, čia galima dalyvauti gintaro apdorojimo užsiėmime ir pasigaminti laimę nešantį amuletą. 1996 m. šalia muziejaus atidaryti Menininkų namai, į kuriuos kviečiami gintaro meistrai, menininkai, kuriantys iš gintaro.
1996 m. Kazimieras ir Virginija Mizgiriai Vilniaus senamiestyje įsigijo patalpas, kurias rekonstruojant ir atliekant archeologinius tyrimus buvo aptiktos autentiškos XV a. pab. – XVI a. pr. vienos geriausiai visoje Rytų Europoje išsilaikiusių keramikos degimo krosnys ir apie 30 tūkst. archeologinių radinių. Dalis jų restauruoti P. Gudyno restauravimo centre ir eksponuojami šalia senųjų krosnių, kita dalis saugoma Lietuvos Nacionaliniame muziejuje.
1998 m. K. ir V. Mizgirių iniciatyva duris atvėrė Gintaro muziejus-galerija Vilniuje. Čia eksponuojama inkliuzų kolekcija, kurioje puikuojasi sraigės kiautelis gintare, kraujo prisisiurbęs uodas, didžiojo žiogo koja ir kiti. Taip pat pamatysite gintarą su ledo įbrėžimais, su lapo atspaudu, mėlynąją žemę su įstrigusiu gintaru. Muziejaus siela Kazimieras Mizgiris parodo apie 300 g svorio gintarą, kurį Juodkrantėje traktorininkas buldozeriu išstūmęs pagalvojo, kad tai bulvė, o nuplovęs pamatė, jog tai gintaras, ir atvežė Kazimierui į Nidą. Šypsodamasis muziejaus šeimininkas prisipažįsta tada šį gintarą išmainęs į pieno butelį.
Vitrinose eksponuojami dirbiniai iš gintaro: įvairaus dydžio ir spalvų gintariniai karoliai, laikrodžiai gintariniais korpusais, šachmatai, taurės, puodukai, dėžutės, suvenyrai, gyvūnai (vėžlys, laumžirgis, gaidys, drakonas ir kiti). Čia pamatysite ir Kaliningrado gintaro kombinate pagamintų eksponatų. Beje, tai vienintelė pasaulyje įmonė, pramoniniu būdu kasanti gintarą. Įspūdingai atrodo per 5 kg sveriantis gintarinis rožančius, kuris, anot K. Mizgirio, turbūt didžiausias pasaulyje, pagamintas Palangoje gyvenančio gintaro meistro Ričardo Lapinsko. Dėmesį patraukia iš gintaro pagamintas burlaivio maketas, kadaise į Mizgirių muziejų „atplaukęs“ iš Gdansko. Muziejuje saugoma unikali antikvarinių pypkių su gintariniais kandikliais kolekciją. Įspūdingai išdrožinėtose pypkių galvutėse vaizduojamos žavios damos, medžioklės scenos, gyvūnai, vyrų veidai. Kolekcijoje esama ir pypkių, skirtų opiumo rūkymui, cigarų, ir cigarečių gintarinių kandiklių.
Netoli Gintaro muziejaus-galerijos Kazimieras ir Virginija įkūrė Baltijos gintaro meno centrą, kuris yra Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos narys. Čia įrengtos dirbtuvės, kuriose galėsite ne tik stebėti, bet ir pasimokyti vieno iš seniausių amatų – gintaro apdorojimo. Baltijos gintaro meno centras kviečia visus norinčius pajusti gintaro šilumą, pamatyti gintaro grožį, į gintaro apdorojimo pamokas.
K. ir V. Mizgirių gintaro kolekcija neišdildomą įspūdį paliko čia apsilankiusiems Belgijos karalienei Paolai, Japonijos imperatoriui Akihito ir jo žmonai Michiko, Tailando princesei Maha Chakri Sirindhorn, Lietuvos Respublikos prezidentams Valdui Adamkui, Daliai Grybauskaitei ir kitiems garbiems svečiams iš įvairių pasaulio šalių.
Kazimiero ir Virginijos Mizgirių įkurtuose muziejuose pajutę lietuviškojo aukso skleidžiamą šilumą, susipažinę su gintaro susidarymo istorija, jo apdorojimo būdais bei pamilę šį organinės kilmės mineralą, prisiminkite liūdną lietuvių liaudies legendą apie jūros deivę Jūratę, įsimylėjusią drąsų žveją Kąstytį. Jūratė, nuplukdžiusi žavųjį žveją Kąstytį į Baltijos dugne stūksančią gintarinę pilį, užrūstino dievą Perkūną, kuris paleidęs žaibus, sugriovė Jūratės gintarinę pilį. Kąstytis žuvęs, o deivė Jūratė ir dabar liejanti ašaras gedėdama mylimojo. Jūros bangos vis dar išplukdo į krantą smulkučius gintaro gabalėlius – Jūratės ašaras ir kartais didesnius gintarus – sudužusios pilies liekanas.
Gintarą pamilę Kazimieras ir Virginija Mizgiriai planuoja atidaryti dar vieną, jau ketvirtąjį, gintaro muziejų. Tam jie jau įsigijo patalpas Nidoje, Naglių g. 27. Anot Kazimiero, „Tai bus visas mūsų darbas, paliktas Lietuvai.“

Kitos lokacijos:
GINTARO MUZIEJUS-GALERIJA
Šv. Mykolo g. 8, Vilnius
tel.: 8 5 262 3092, 8 698 16 007

BALTIJOS GINTARO MENO CENTRAS
Šv. Mykolo g. 12, Vilnius
tel. 8 5 212 0499
bgmc@ambergallery.lt