Grūto parkas

Grūtas – kaimas Druskininkų rajone, šalia kelio Druskininkai – Merkinė, nuo Druskininkų nutolęs 5 km., nuo Merkinės 20 km. Šalia kaimo tyvuliuoja Grūto ežeras. Grūto kaimas išgarsėjo dėka čia įkurto Grūto parko.
1986 m. verslininkui Viliumui Malinauskui šalia Grūto kaimo įsigijus miško ir pelkingos žemės, vaizdas šiose pelkėse greitai ėmė keistis. Naujasis šeimininkas čia ketino steigti poilsio parką. 1990-1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Tarybinius laikus menantys paminklai buvo demontuojami. V. Malinauskui lankantis Vilniaus meno dirbinių įmonėje akys užkliuvo už čia suvežtų skulptūrų. Važiuojant iš Vilniaus į namus Viliumui kilo spontaniška mintis kurti būtent tokių skulptūrų, kurių dar nespėta sunaikinti, parką. 1998 m. gerb. Viliumui laimėjus Vyriausybės skelbtą viešąjį konkursą eksponuoti šias skulptūras, į Grūto kaimą vis dažniau suko sunkiasvoriai sunkvežimiai ir kranai, o 1999 m. parkas jau priėmė pirmuosius lankytojus. Verslininkas, Tarybinius laikus menantį parką, užimantį 20 hektarų teritoriją, įrengė savo privačiose valdose už savo lėšas. Nusausintoje pelkėje, nutiesus medinius ir betoninius takus, po atviru dangumi eksponuojama per 100 skulptūrų kadaise puošusių miestų centrines aikštes ir skverus, o muziejaus archyvuose ir parke sukaupta per pusantro milijono eksponatų. Prie kiekvienos skulptūros pritvirtintos informacinės lentelės, kuriose pateikiama informacija apie skulptūros pavadinimą, metus, kur ji stovėjusi. Demontuojant ar „pasistengus“ vandalams, daug skulptūrų čia pateko sudaužytais pastamentais, be galvų, be kojų, tad daugelį jų teko restauruoti. Anot V. Malinausko, visi žmonės turėtų žinoti apie tuos, kurie vedė į „šviesų rytojų“.
Lankytojų, atvykusių į Grūto parką, dėmesį pirmiausia patraukia Kryžkalnio motinos skulptūra, kurią parko įkūrėjui, susprogdinę girėsi net trys asmenys. V. Malinauskui sunku pasakyti kas ją tuomet sprogdino, bet parko įkūrėjas nesupranta, kaip tie veikėjai gali įsivaizduoti esą didvyriais, tesugebantys suniokoti paminklą, kuris vis dėlto yra meno kūrinys. Tik įėjus į parko teritoriją lankytojus pasitinka traukinys su prikabintu gyvuliniu vagonu, kokiuose ne vienas lietuvis iškeliavo į Sibiro platybes. Kai kuriuos žmones galbūt tai žeidžia, bet parke apsilankiusi politinių kalinių ir tremtinių grupė, parko įkūrėjui prisipažino: „atvažiuodami manėm duosim tau į ausį, bet išvažiuodami linkim tik Dievo pagalbos sukūrus tokį istoriją pasakojantį parką“.
Apsilankę Grūto parke pamatysite gražioje gamtos apsuptyje stūksančias V. Lenino, J. Stalino, K. Markso, F. Dzeržinskio, V. Mickevičiaus-Kapsuko, I. Černiachovskio, M. Melnikaitės, V. Rekašiaus, P. Eidukevičiaus, A. Sniečkaus, K. Požėlos, K. Didžiulio ir kitų tarybinių laikų didžiujų veikėjų skulptūras, biustus. Čia eksponuojami kolūkių pirmininkams, kiaulių augintojams, sportininkams, karininkams, pionieriams skirti paminklai. Taip pat pamatysite saugomus vitražus, vieno žymiausio lietuvių skulptoriaus Juozo Mikėno sukurtą skulptūrą „Pirmosios kregždės“, kurios mažesnis variantas buvo eksponuotas pasaulinėje parodoje Expo-67 Monrealyje, visiems žinoma skulptūrą „Keturi komunarai“, Aleksoto tiltą, automobilius, senovinius variklius, kareivišką lauko virtuvę, patrankas, geltonos spalvos cisternas girai.
Parke įkurta skaitykla, rinkimų agitpunktas, informacinis centras, dailės galerija, kur eksponuojama literatūra, įvairi ideologinė spauda, tapybos ir grafikos darbai, portretai, plakatai su komunistiniais šūkiais, bareljefai, apdovanojimai, nuotraukos, vėliavos ir net gazuoto vandens aparatas.
Mažųjų lankytojų laukia čia įkurtas mini zooparkas, kuriame pamatysite įvairius paukščius, žvėrelius ir netgi ruduosius lokius, kurie čia laikomi globos tikslais. Šalia veikia tarybinius laikus menantis lunaparkas su žaidimo aikštelėmis, karuselėmis, supynėmis. Išalkusius pakvies jauki Grūto parko kavinė.
Apsilankę Viliumo Malinausko įkurtame Grūto parke susipažinsite su įspūdingu ir eksponatais turtingu muziejumi po atviru dangumi, „grišite“ keliais dešimtmečiais atgal, tarsi pajusite kelionę laiku. Ne veltui šį skulptūrų parką kasdien aplanko nuo keliasdešimties iki kelių šimtų žmonių, juk jis vienintelis toks.