Editos ir Gintaro Lansbergų muziejus

Papilys – miestelis Biržų rajone šalia kelio Biržai – Pandėlys – Rokiškis, nuo rajono centro nutolęs apie 20 kilometrų. Didieji kunigaikščiai Radvilos XVI amžiuje Papilyje pastatė pirmąją evangelikų reformatų bažnyčią. XVII am. šiame miestelyje gimė Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila. Papilyje užaugo ir mokytojavo rašytojas Kazys Binkis.
1992 metais, carinius laikus menančio pastato, kuriame kelerius metus gyveno ir dirbo rašytojas Kazis Binkis, antrajame aukšte apsigyveno Edita ir Gintaras Lansbergai. Naujieji šeimininkai domėjosi lietuvių liaudies kultūra, etnografija ir su mielu noru prižiūrėjo pirmame pastato aukšte esančią K. Binkio memorialinę ekspoziciją, kurioje eksponuojami rašytojo darbo stalas, asmeniniai daiktai, Vytauto Masiulio pieštas rašytojo portretas, daugybė fotografijų menančių 1914-1918 m. šiame kambaryje gyvenusį K. Binkį.
Gintaras Lansbergas iš savo tėviškės atsivežė daug senovinių buities rakandų. Pats dirbdamas darbų (technologijų) mokytoju, patalpas tvarkė ir ekspoziciją rengė kartu su mokiniais. Mokiniai matydami gerbiamo mokytojo aistrą senoviniams daiktams netgi patys tuo susidomėjo ir atnešdavo namuose numestų, nebenaudojamų rakandų, o kartais pasakydavo kur matė kokį įdomų eksponatą. Lansbergų šeimos pastangomis etnografinė kolekcija sparčiai augo. Kad būtų kur eksponuoti visus sukauptus daiktus, Gintaras nupirko dvi senas klėtis, išardęs parsivežė ir pastatė savame kieme ant kalnelio. Čia sugulė staliaus, kalvio, žemdirbio įrankai, kubilai, pintinės, medsukis, kraičio skrynios. Viena iš jų išties įspūdingo dydžio – arti dviejų metrų ilgio. Pasak G. Lansbergo, sprendžiant iš šios skrynios dydžio, nuotaka matyt buvusi ne biedna, o kad lengviau orientuotis apie skrynios dydį, Gintaras į jos vidų įkėlė normalaus, tradicinio dydžio skrynią. Gintaras pasakoja, jog šią didžiulę skrynią jie išgelbėjo nuo sunaikinimo, jeigu nebūtų radę jai vietos ji būtų buvusi supjauta malkoms.
Vienas Papilio gyventojas kartą prasitarė, kad senelio sodyboje yra girnapusė. Gintarą tai sudomino, o kai žmogelis tą girnapusę atvežė, muziejaus kūrėjas nustebo, mat tai buvo ne girnapusė, o dubenėtas akmuo. Šis akmuo yra bene seniausias Editos ir Gintaro Lansbergų muziejaus eksponatas.
Ko gero nedaugelis žino, jog Papilio mokyklos stadionas įrengtas toje vietoje, kur buvę Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kapai. Apie tai primena Lansbergų muziejuje saugomas antkapinis kryžius.
Iš paauglystės laikų Gintaras Lansbergas prisimena mokyklos istorijos kabinete buvusią nulaužtą lazdą išdrožinėtą meškų ir avinėlio galvomis. Dabar ši lazda – jo įkurtame muziejuje. Ypač Gintarui brangus senas lygintuvas, kurį motina trėmimo metu buvo išsivežusi net į Irkutsko sritį.
Ne vieno eksponato patekimas į muziejų turi savo istoriją kartais keliančią šypseną, kartais nuostabą. Kartą Gintaras eidamas į namus, mokyklos stadione pamatęs kurmiarausius kojomis keletą jų išlygino, ir kaip sako patarlė „kas ieško, tas randa“, belyginant kurmiarausį pamatė mažytę keramikinę pypkutę, kuri manoma gali būti net XVII amžiaus.
Muziejuje saugoma ąžuolinė lenta su užrašu „NEŽINOMAM TARYBINIAM PARAŠIUTININKUI. JŪSŲ ŽYGDARBIS LIKS GYVAS PAPILIEČIŲ ŠIRDYSE“. Ši lenta buvusi ant paminklo pastatyto 1943 m. nusileidusio parašiutininko atminimui, kurį vietiniai žmonės išdavė, o vokiečių kareiviai jį sušaudė. Vėliau, po nepriklausomybės atkūrimo, lenta dingo. Kartą vietinis Papilio gyventojas ją atnešė Gintarui tiesiog kaip medieną, iš kurios nagingo muziejaus įkūrėjo paprašė padaryti skydelį ragams. Žinoma Gintaras skydelį padarė iš savos medienos, o istorinį įvykį menanti lenta liko muziejuje.
Apsilankę pas Editą ir Gintarą Lansbergus galėsite apžiūrėti rašytojo K. Binkio memorialinę ekspoziciją, šeimininkų surinktus eksponatus ir įrengtą muziejų bei pasigrožėti gražiai tvarkoma aplinka, kurią supa gėlynai, alpinariumai, dekoratyvinių augalų ir krūmų įvairovė. Už krašto istorijos gaivinimą Lansbergai tapo „Lietuvos kaimo spindulys 2006” laureatais, pelnė ne vieną apdovanojimą už aplinkos tvarkymą ir puoselėjimą.