Girnų ir dubenėtų akmenų muziejus

Pasvalys – senas Lietuvos miestas, kurio įkūrimo data laikoma 1497 m. Nuo apskrities centro Panevėžio, Pasvalys nutolęs 38 km. į Šiaurės pusę, įsikūręs ties Mūšos ir Lėvens santaka, šalia kelio Panevėžys – Ryga. Per pirmąjį pasaulinį karą, 1916 metais, vokiečių kariuomenė nutiesė siaurojo geležinkelio ruožą Gubernija -Pasvalys. Pasvalyje įsikūręs girnų ir dubenėtų akmenų muziejus.
1979 m. Antanas ir Valerija Stapulioniai baigė statyti namą. Antanas baigęs istorijos studijas dirbo Pasvalio krašto muziejuje. Jį nuo mažens domino viskas, kas susiję su gimtojo krašto istorija. Ypatingai įdomūs jam buvo akmenys, kiekvieną apžiūrinėdavo iš visų pusių. Pasak žmonos Valerijos, jam akmuo, tai buvo viskas. Bičiuliai šmaikštaudavo, jog Antanas gimęs su kraštotyrininko marškinėliais. Priešais Stapulionių namą, likus apleistam sklypui, aplinkiniai gyventojai ten pildavo šiukšles, statybines atliekas. A. Stapulionis kreipėsi į savivaldybę su prašymu leisti sutvarkyti tą sklypą ir kurti ten akmenų ekspoziciją. Paskyrus sklypą, A. ir V. Stapulioniai jį išvalė, sutvarkė, prisodino medelių ir ėmė mąstyti, kaip pririnkti, privežti čia įdomių akmenų ir girnapusių. Tuo laikotarpiu buvo vykdoma melioracija, žmonės iš vienkiemių kėlėsi į gyvenvietes, tad buvo palankus metas ir Antanas važinėdamas po rajoną ieškojo girnapusių. Sužinoję Antano aistrą, neretai ir melioratoriai jam pasakydavo, kur yra girnapusių ar dubenėtų akmenų. Valerijai dirbant pagalbinėje mokykloje, mokiniai bėgdavo pas mokytoją ir pasakojo, kur matę įdomų akmenį ar girnapusę. Antanas ir Valerija prie automobilio prisikabinę priekabėlę važiuodavo į nurodytas vietas. Vieni girnapusę ar dubenėtą akmenį, buvusį sodyboje, tiesiog padovanodavo, kiti prašydavo ir pinigėlių sumokėti. Dažnai Stapulioniai užsukdavo į rajone veikusią akmens skaldyklą ir „išgelbėdavo“ ten pakliuvusias girnapuses ar dubenėtus akmenis.
Taip 16 arų sklype vietą rado per 300 įvairiausio didžio girnapusių, 66 dubenėtieji akmenys, kurių didžiausias daugiau nei metro pločio, o mažiusias vos 20 centimetrų skersmens, trinamoji girna, žemės valdų riboženkliai, akmenys su velnio pėda, bato įspaudu, basos kojos pėda, mėnulio pilnatimi, šiame sklype iškastas konglomeratas (nuosėdinė uoliena susidariusi susicementavus smėliui, žvirgždui, gargždui, rieduliams).
Antanas Stapulionis nutarė papuošti ir miesto parką. Patį gražiausią dubenėtą akmenį nuvežė ir iškrovė po senu ąžuolu. Gal po metų akmuo iš miesto parko dingo. Atsirado piktavaliai, kurie baltų religijos palikimą pavogė.
2008 m. minint Pasvalio krašto muziejaus l0-metį, ponas A. Stapulionis pareiškė, jog 30 metų rinktą kolekciją dovanoja Krašto muziejui, sakydamas jog ne sau visa tai rinkęs, o norėjęs išsaugoti istorinį paveldą.
2011 m. p. Antanas mirė. Likusi viena Valerija neretai priima muziejaus lankytojus. Muziejus ypač lankomas šiltuoju metų laiku. Pasak Valerijos, labai dažnai užsuka Latvijos piliečiai. Valerija pasakoja, - kartą atvykusi pora iš Ukmergės prasitarė, jog turi akmenį su pėda. Valeriją tas akmuo sudomino, ji paprašė akmenį padovanoti, vyryškiui sutikus, jo žmona supykusi apsisuko ir nuėjo į automobilį. Akmens atsiradimas muziejuje pakibo ant plauko, bet vėliau telefonu pavyko susitarti. Valerija ukmergiškiams nuvežė keletą lauko riedulių, girnapusę, o kad suminkštėtų ponios širdelė, dar padovanojo ir savo austą kilimą. Taip mainai įvyko, abi pusės liko patenkintos, o muziejaus ekspoziciją papildė dar vienas akmuo su pėda.
Valerija Stapulionienė, kiek sveikata leidžia, pabendrauja su muziejaus lankytojais, noriai papasakoja apie girnų ar dubenėtųjų akmenų kurioziškas keliones į bendarai su vyru kurtą muziejų.
Ekskursijas į šį muziejų galima užsisakyti Pasvalio krašto muziejuje telefonu 8 451 34 096.