Eglutės žaisliukų muziejus

Miežiškiai – miestelis Panevėžio rajone, šalia kelio Panevėžys – Anykščiai, abipus Nevėžio upės. Nuo rajono centro miestelis nutolęs 13 km. į pietryčius. Iš toli matomas 1920 m. pastatytos neogotikinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokštas. Miestelį aplankantys svečiai neturėtų nustebti išgirdę, jog čia Kalėdos švenčiamos bene kiekvieną dieną. Juk būtent Miežiškiuose įsikūręs vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse Eglutės žaisliukų muziejus.
Eglutės žaisliukų muziejaus šaknys – Miežiškių miestelio bibliotekininkės Violetos Karklytės 2010 m. surengta paroda „Prisiminus vaikystės eglutę“. Miežiškiečiai šiai parodai padovanojo per 200 įvairiausių eglutės žaisliukų ir kitų kalėdinių atributų. Violetą nustebino žmonių aktyvumas ir geranoriškumas, net ir parodai pasibaigus, vietos gyventojai vis dar atnešdavo žaisliukų. Bibliotekininkė susižavėjusi kalėdinių eglutės žaisliukų grožiu ir įvairove, nusprendė juos kolekcionuoti. Kolekcijai vis pasipildant naujais eksponatais, kilo mintis įkurti muziejų. 2012 m. rudenį, esant labai darganotam vakarui, kurį tinkamai apibūdintų lietuvių liaudies patarlė „Geras šeimininkas tokiu oru ir šuns į lauką neleidžia“, ponia Violeta išėjo pasiimti iš pašto dėžutės spaudos. Eidama pastebėjo, ant griovį kasusių darbininkų supiltos žemių krūvos, keistos formos baltą akmenį. Priėjus arčiau net nustebo – tai ne akmuo, o žemėmis aplipęs, purvinas žaislinis Senis Šaltis. Dabar prisimindama šią istoriją Violeta šmaikštauja, na ar ten, kur randama tokių „naudingų iškasenų“ gali nebūti kalėdinių eglutės žaisliukų muziejus.
2014 m. rekonstruotame Miežiškių bendruomenės pastate, duris atvėrė Eglutės žaisliukų muziejus. Čia eksponuojami lietuviški, rusiški, lenkiški, ukrainietiški, vokiški, netgi amerikietiški žaisliukai pagaminti iš stiklo, kartono, vatos, plastmasės, folijos, vielos, putplasčio ir net valgomi. Be žaisliukų eksponuojama ir kalėdinė atributika: kaukės, domino, girliandos, seniai šalčiai, snieguolės, atvirukai, dirbtinės eglutės, žvakutės bei įvairios dekoracijos. Ponia Violeta ypač brangina senus, iki 1967 m. pagamintus žaisliukus. Jie yra vertinami ir geidžiami kolekcininkų, nes trapiems žaisliukams laikas negailestingas, jie suplyšta, sudūžta ir išnyksta. Vėliau pradėta masinė žaisliukų gamyba ir jie tapo nebe taip vertinami kaip senieji, rankų darbo žaisliukai. Vienas iš seniausių Eglutės žaisliukų muziejuje, lankytojos iš Vilniaus padovanotas vatinis kiškis sėdintis ant kopūsto, užsidėjęs koją ant kojos, kuris atkeliavęs net iš carinė Rusijos laikų ir eilę metų buvęs šeimos relikvija. Vitrinose puikuojasi maždaug 1936 m. gaminti vatiniai žaisliukai. Ypatingai vertinamos ir retai besutinkamos žmonių figūrėlės, prieškario žaisliukai iš vielos bei skardos. Nuostabą sukelia II pasaulinio karo metais iš panaudotų elektros lempučių pagaminti žaisliukai. Čia pamatysime ir kalėdinių žaisliukų rinkinius originaliose dėžutėse. Lankytojų dėmesio sulaukia Tarybinius laikus menantys žaislai, ant kurių pavaizduotas pjautuvas ir kūjis, penkiakampė žvaigždė ar užrašas CCCP. Muziejaus įkūrėja Violeta pasakoja, jog iš eglutės žaisliukų galima ir Tarybų sąjungos istoriją sužinoti. Kai N. Chruščiovo įsaku šalyje buvo pradėti sėti kukurūzai išpopuliarėjo kukurūzo burbuolės formos žaisliukai, o kai kosmonautas J. Gagarinas pirmą kartą pakilo į kosmosą, pasirodė žaisliukai su kosmoso simbolika.
Šiuolaikinių žaisliukų ponia Violeta muziejuje neeksponuoja, tačiau keletui suteikta išimtis. Tai – burbulas su supjaustytų dvidešimties litų kupiūrų skiautėmis, 2013 m. Lietuvos Respublikos seimo kalėdinis žaisliukas. Tokie buvo dovanojami tik aukštiems pareigūnams. Burbulas su Vilniaus vaizdu, kurių buvo pagaminta tik 50 vienetų, bei A. Zuoko padovanotas raudonas burbulas su Vyčiu.
Muziejuje papuoštos trys eglutės. Po stikliniu gaubtu stovinti eglutė papuošta kolekcininkų ypač vertinamais žaisliukais, pagamintais iki 1967 etų. Dar viena eglutė papuošta 1970 – 1980 m. gamintais žaisliukais. Ir lietuviškoji eglutė, papuošta taip, kaip buvo puošiama senovės Lietuvoje. Čia matome obuolius, sausainius, Šiaulių „Birutė“ arteleje gamintus saldainius „Dul dul, dūdelė“, žaisliukus pagamintus iš šiaudų. Įspūdingai atrodo ir šalia sėdintis senis Kalėda.
V. Karklytė, pasakodama apie muziejaus eksponatus, parodo ir plastikinį senį šaltį su nugaroje išpjauta skyle. Pasirodo, vaikai po eglute radę senį šaltį, išpjovė skylę tikėdamiesi ten rasti saldainių, nes senis su maišu, o maiše, kaip žinia, turi būti saldainių ir dovanų.
Apsilankę Eglutės žaisliukų muziejuje ne tik trumpam sugrįšite į vaikystės prisiminimus, bet ir susipažinsite su eglutės puošimo tradicijomis, kalėdinių žaisliukų atsiradimu, jų gamyba, sužinosite, kad pirmoji Kalėdų eglutė pabaltijyje buvo papuošta XVI a. pradžioje Rygoje, kad aštuonerius metus Britanijoje, o vėliau ir Rusijoje buvo draudžiama švęsti Kalėdas bei puošti eglutę.
Be puikios, turtingos ekspozicijos muziejuje rengiamos edukacinės programos, kur tiek vaikai, tiek suaugę gali pasigaminti Kalėdų senelį, nusipinti šiaudinį žaisliuką ar sukurti kalėdinį atviruką.
Išeidami iš muziejaus nepamirškite atsisėsti į Kalėdų senelio sostą, kuriame prisėdus pildosi svajonės. O tuo tikėti tikrai verta, juk Violetos Karklytės svajonė Miežiškiuose įkurti kalėdinių žaisliukų muziejų išsipildė.