Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus

Vienas iš Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus steigėjų Vaclovas Kontrauskas kolekcionavimu „sirgo“ nuo vaikystės. Jis rinko pašto ženklus, atvirukus, degtukų dėžutes, ženkliukus. Dar gyvendamas tėviškėje, Lazdijų rajone Šventežeryje, kaimynų prašydavo leisti užlipti į namų palėpes ir padovanoti ten rastą nebenaudojamą senovinį rakandą. Kolekcionuoti viską, kas susiję su kulinarija ir maistu, Vaclovas pradėjo maždaug 1991 m. pasukęs verslo keliu ir įkūręs restoraną „Ida Basar“. Kaip pats kolekcininkas prisipažįsta, viskas prasidėjo nuo draugų padovanoto porcelianinio kavos malūnėlio, kuris Vaclovui ir Henritai Kontrauskams buvo lyg kertinis akmuo kulinarinio paveldo muziejaus įkūrimui. 2003 m. įsteigus Všį „Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus“, verslininkų kolekcija buvo eksponuojama Birštone, „Karališkoje rezidencijoje“, dalis kolekcijos puošė ir restoraną „Ida Basar“. 2015 m. V. ir H. Kontrauskų įkurtas muziejus persikėlė į Vilniaus senamiestyje XVIII a. menančias patalpas, kuriose kadaise buvusi smuklė, gyveno amatininkai. 2016 m. rudenį čia duris atvėrė ir smuklė, kurioje galite paragauti lietuvių, totorių, karaimų, žydų, lenkų, rusų patiekalų, pagamintų pagal senovinius receptus.
Specializuotų muziejų, susijusių su maistu, pasaulyje yra daug: duonos, kavos, marcipanų, šokolado, saldainių ir kitų, o toks kaip šis, apimantis visą kulinarijos kultūrą, Europoje turbūt vienintelis.
Anot Vaclovo, žmonės valgyti pradeda akimis, todėl didikų valgomieji buvo puošiami prabangiais baldais, paveikslais, skulptūromis. V. ir H. Kontrauskų įkurtame muziejuje saugoma per 30 tūkst. eksponatų, susijusių su žmogaus fiziologiniu poreikiu valgyti ir gerti. Čia pamatysite eksponatų, skirtų maisto ruošimui, laikymui, pateikimui ir vartojimui, apimančių laikotarpį nuo LDK iki šių dienų. Tai senoviniai prabangūs baldai − valgomųjų stalai, kavos, arbatos netgi karšto šokolado staleliai, servantai, bufetai, kulinarinės tematikos meno kūriniai. Stebina sidabrinių, pasidabruotų, melchiorinių stalo įrankių gausa, indai, pagaminti iš keramikos, stiklo, porceliano, sidabro. Muziejuje vietos atsirado ne tik prabanga tviskančiai ir puošniai didikų, bajorų virtuvei, bet ir miestiečių bei valstiečių virtuvėms, kuriose vyrauja iš fajanso, molio, medžio pagaminti eksponatai. Čia saugoma turbūt didžiausia Lietuvoje 320 bezmėnų kolekcija, „balių“ ir puotų nuotraukos ir įvairūs kiti eksponatai. Sukaupta apie 2 tūkst. įvairių šalių įvairių laikotarpių valgiaraščių. Planuojama įrengti biblioteką, kurioje suguls H. Kontrauskienės surinkta per 2 tūkst. kulinarinių knygų įvairiomis kalbomis, iš kurių 500 antikvarinės, kolekcija. Muziejuje įrengta karališkoji salė, didiko kambarys. Karališkoje salėje eksponuojamas servizas, pagamintas Liuksemburgo įmonėje, aptarnaujančioje karališko kraujo asmenis. Šis servizas buvo naudojamas Lietuvoje lankantis karalienei Elžbietai II, Japonijos imperatoriui Akihito su žmona Michiko, Belgijos karaliui Albertui II ir karalienei Paolai, Švedijos karalienei Silvijai ir kitiems aukščiausiems užsienio šalių vadovams. Muziejaus siela Vaclovas Kontrauskas didžiuojasi čia eksponuojamais indais su S. A. Panatovskio monogramomis bei indais iš Tiškevičių, Tyzenhauzų, barono fon Ropo dvarų.
Muziejuje sužinosite, kad karo metais populiaru buvo šaukštus, šakutes ir net puodus gaminti iš numuštų lėktuvų korpusų detalių, kad „Jiesios“ porceliano gamykla, veikusi Kaune, pagamino prezidentūrai reprezentacinį porceliano servizą. Čia pamatysite praėjusio šimtmečio, tarybinius laikus menančių indų ir stalo įrankių, kurie irgi yra mūsų istorijos dalis.
Pasak V. Kontrausko, Lietuvos didikai buvo gurmanai, jų kulinarija niekuo nesiskyrė nuo Europos didikų stalo, jie valgė išskirtinius žuvies, žvėrienos, grybų, uogų, medaus patiekalus, ir tikrai ne cepelinai yra mūsų nacionalinis valgis.
Lankydamasis kitose šalyse V. Kontrauskas neatsispiria pagundai apsilankyti antikvariatuose, sendaikčių turguose, kur visuomet randa kažką gražaus ir įdomaus savo muziejui. Eksponatams nuolat pasipildant, muziejuje darosi ankšta, todėl ekspozicijos kaitaliojamos, o lankytojai gali daugiau pamatyti ir sužinoti apie mūsų protėvių ir senelių kulinarijos paslaptis.
Muziejaus steigėjai savo sukauptais eksponatais mielai dalijasi su visuomene, taip supažindindami su tautos istorija, kultūra, tradicijomis ir papročiais. Muziejuje rengiami etiketo ir stalo kultūros mokymai, įvairios degustacijos, kitos pramogos.